Gráþau namo ir vël kaip vakar
Su liûdesiu ir neviltim
Kaip naðtà neðdamas vienatvæ
Karðta kraujuojanèia ðirdim
Ir vël kaip vakar laukiu paukðèio
Debesø baltais sparnais
Gal nuskraidins á melsvà aukðtá
Gal man sparnus iðskleisti leis
Ir rodos skrisèiau nesileisèiau
Plasnoèiau kupinas jëgø
Man þvaigþdës saulë ðviestø skaisèiai
Ir uþsimirðèiau kad esu
Esu sudegintas ir vienas
�itam liepsnojanèiam mieste
Tarp keturiø betono sienø
Bandàs prisijaukint save